Atsidarė durys, negaliu įeiti,
Jau turbūt žinai, bet patinki man baisiai.
Tu truputį kuklinies naktinio reiso,
Aš noriu tave pažint, bet tu maivais, beib
Dvidešimt bernų tuo pačiu metu atsistoja
Praplauki lėtai, net langai rasoja.
Jų akis matai, jie turbūt pavydi,
Baro kėdės ir stalai baigia išsilydyt.
Tu ištraukei žemę man iš po kojų
Porą valandų jau sunkiau kvėpuoju,
Gal susipažinsim pakeliui namo?
Už penkių minučių baltas Renault.
Priedainis.
Noriu glostyt tau plaukus, dingti iš šitos skylės,
Tu atrodai pavargus, o aš tave baigiu įsimylėt.
Karštą ugnį užkūrei, negesink jos, kol esi rate.
Smilksta paskutiniai dūmai, kai pabaigsim dubį varom pas mane.
Priedainis.
